Suzanne Collins trilogijos „Bado žaidynės“ priešistorė.
Šiandien – Aukų diena, per ją bus išrinkti dar vieni Mirties žaidynių – jau 10-ųjų – paaukotieji. Sostinėje aštuoniolikmetis Koriolanas Snou ruošiasi paskutinei galimybei pačiupti sėkmės paukštę: šįmet paaukotiesiems bus paskirti konsultantai ir Koriolanas tikisi būti vienas iš jų. Kadaise galinga Snou šeima senokai neregėjo gerų dienų, bet tai galėtų pasikeisti, jei tik jis sugebėtų pasirodyti esąs žavingesnis, sumanesnis ir miklesnis už kitus moksleivius ir pasičiupti paaukotąjį, galintį nugalėti Žaidynėse.
Bet, regis, sėkmė nuo jo nusigręžė. Koriolanui paskiriama žeminanti užduotis globoti 12-oje apygardoje paaukotą mergaitę – menkiausią iš menkų. Bet trauktis nebėra kur: nuo šiol jų likimai nebeatsiejami ir kiekvienas Koriolano žingsnis gali lemti dosnias dovanas arba šaltą panieką, neapsakomą šlovę arba gėdingą pražūtį. Arenoje paaukotųjų laukia mirtina kova iki paskutinio širdies tvinksnio, o už jos ribų Koriolaną netikėtai ima kankinti gailestis jam paskirtai mergaitei… Dabar jaunajam Snou teks nuspręsti: kas svarbiau – ištikimai vadovautis taisyklėmis ar bet kokia kaina siekti išlikimo?
